Ar nuo Liepos 1-os Jums dar bus aktualu kainos litais?

Kompensaciją už šildymą galima gauti ir kūrenant malkomis

Prasidėjus šildymo sezonui, savivaldybių ir seniūnijų duris pradeda varstyti norintieji kompensacijų už kietąjį kurą.

Tiesa, tokių – gerokai mažiau, nei kompensuojama besišildantiems centriniu šildymu. Dalis kaimo žmonių sako nė nežinoję, kad ir jie, o ne tik miesto gyventojai, turi galimybę gauti pinigų malkoms, briketams ar kokiam kitam kurui pirkti, praneša LTV „Panorama“.

Pasvalio rajono Trajoniškio kaimo gyventojai sukti galvos dėl to, kuo kūrenti krosnį, jau nebereikia, tuo pasirūpino seniūnija. Užuot vienišai senolei davę jai priklausančią kompensaciją, kuri šiuo atveju menka, vietos valdininkai surado ir atvežė malkų už didesnę sumą.

„Gal pakaks, kaip nebepakaks. Buvom du, buvo prie ko prisiglaust, buvo kur sušilt. Dabar teks šildytis malkelėm“, – kalbėjo senolė.

Bet ne visi valdininkai tokie geri. O pretenduoti į kompensaciją gali, nesvarbu, kaime ar mieste gyvenantis, jaunas ar senas žmogus ar šeima.

„Jeigu žmogus ar šeima už šildymą išleidžia daugiau negu 20 proc. savo pajamų, nesvarbu, kokia rūšimi bekūrendamas, ar tai dujos, ar centralizuotas šildymas, ar malkos, ar durpės, ar anglis, jie turi teisę į kompensaciją už nustatytą normatyvinį būsto plotą. Tai 38 kvadratai vienam asmeniui, jeigu jis vienišas, ir, jeigu tai yra šeima arba bendrai gyvenantys asmenys, kiekvienam pridedama po 12 kvadratų“, – aiškino Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Piniginės paramos skyriaus vedėja Svetlana Kulpina.

Bet dalis gyventojų sako nė nesidomintys dėl kompensacijos, nes ankstesni bandymai gauti ją buvo nesėkmingi, todėl įsitikinę, kad pinigėlių skiriama tik labai retam. Štai ne vienas Naujarodžių kaimo Panevėžio rajone vietinis kuru sakė pasirūpinantis pats, kiek ir kaip pajėgia.

„Kiek teko girdėti, kad daugiavaikėm šeimom, neįgaliesiems lyg tai duoda kažkokią kompensaciją, o man pačiam anksčiau neduodavo, dabar – nežinau“, – kalbėjo kaime gyvenantis vyras.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovės teigimu, pagal įstatymą visi lygūs. Vis dėlto gali būti, kad viename rajone gyvenantis žmogus pagal savo pajamas kompensacijos negauna, tuo metu, jei gyventų kitame lygiai su tomis pačiomis pajamomis – gautų, mat kietojo kuro kainas, į kurias žiūrima skaičiuojant kompensacijas, nusistato pačios savivaldybės.

Štai keli pirmų pasitaikiusių savivaldybių pavyzdžiai. Kai kurios savivaldybės kuro rūšių neišskiria, pasitvirtinusios vienodą kainą visoms. Ekspertų teigimu, jokios diskriminacijos dėl savivaldos savarankiškumo nėra, nes didmiesčių, mažų miestelių ir kaimų ekonominės sąlygos ganėtinai skirtingos.

„Jeigu žmogus daugiabutyje gyvendamas tikrai yra įpareigotas mokėti už šildymą tiek ir ne mažiau, jis neturi jokių pasirinkimo alternatyvų, tai tose rajoninėse savivaldybėse arba kaimiškųjų teritorijų savivaldybėse šitie klausimai gali būti sprendžiami visiškai kitaip.

Savivaldos, ko gero, ir yra pagrindinis principas – bent dalį klausimų spręsti vietoje, matant realią situaciją. O ne visiškai taikyti tą patį kurpalių labai skirtingom kojom“, – teigė įmonės „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ direktorius Gintas Umbrasas.

Pirmąjį šių metų pusmetį kompensaciją už kurą gavo 35 tūkst. žmonių, besišildančių ne centriniu šildymu, o kaip nors kitaip. Tai – 16 proc. nuo visų, gavusių kompensaciją už būsto šildymą.

Kiek žmonių į ją pretenduoja šį šildymo sezoną, kol kas neaišku, nes kreipimaisi tik prasidėję. Kai kuriose savivaldybėse – jau šimtai prašymų, kai kuriose – vos keli.
 
Irma Janauskaitė, Zina Paškevičienė
LTV „Panorama“